- pogalvė
- pógalvė sf. (1) žr. pogalvis 1: Visas patalas – menka pogalvaitė ir apsiaustas M.Katk. Oi sese sese, sesele mano, taisyk man patalelį, taisyk man patalelį: šilkų paklotę, šilkų apklotę, lelijos pogalvelę, lelijos pogalvelę StnD20. Su patalėliais kalbėjau, su pogalvėle dūmojau JD568. Oi dėčiau dėčiau jam pogalvelę D65.
Dictionary of the Lithuanian Language.